Hola!
Kelionės tai liga, kuria susergi vieną kartą ir nebegali pasveikti. Nėra vaistų nuo šios ligos. Ji yra progresuojanti. Vienintelis dalykas, ką gali padaryti – tik keliauti. Kad sergi šia liga, supranti, kai būdamas kelionėje jau planuoji kur keliausi kitą kartą. Ispanija? Tai žinoma! Visada geras oras, pasakiškas kraštovaizdis, malonūs žmonės, kaip galima praleisti tokią kryptį? Viskas prasideda nuo bilietų pirkimo. Šį kartą su žmona prisiminėme, kad bilietus ir viešbutį galima rezervuoti patiems ir taip sutaupyti kelis šimtus eurų 😉 Ir už tuos sutaupytus pinigus išsinuomavome automobilį visai savaitei. Kelionei buvome numatę vieną savaitę. Skrydis iš Vilniaus į Barseloną, tačiau gyvenome už 100km~ nuo oro uosto. Planas – aplankyti dalį Katalonijos. Labai norėjau nuvykti iki Andoros, tačiau teko keisti planus, nes automobilių nuomos punkte kaina už sienos kirtimą buvo per didelė. Su automobilio nuoma taip pat buvo niuansų, bet apie juos aprašysiu “patarimų” skyriuje 😉 “Long story short” – įsikūrėme viešbutyje ir dėliojome maršrutą 😉 Apsistojome “Platja d’Aro” miestelyje. Gana didelis miestelis, turi ilgą ir tvarkingą pajūrio juostą, centrą su gausybe parduotuvių ir kavinių, naktinį gyvenimą, prekybcentrius. “Platja d’Aro” architektūrinių paminklų ar istorinių pastatų galite nesitikėti.
Pirma diena: (“Tossa de Mar”, Jardines de Santa Clotilde, Jardin Botanico Marimurtra)
Pirmas “taškas” – apie 30 km į pietus nuo Platjad’Aro nutolęs istorinis miestelis Tossa de Mar, garsėjantis savo tvirtove “Vila Vella”, nuo kurios atsiveria nuostabus vaizdas į jūrą ir miesto apylinkes. Tai vienintelis miestelis visoje Katalonijos pakrantėje menantis viduramžių laikus 😉
Pavažiavus dar apie 15km pietų kryptimi, aplankėme “Jardines de Santa Clotilde” ir netoli esančius “Jardin Botanico Marimurtra”. Perkant bilietą į “Jardines de Santa Clotilde”, gavome 50% nuolaidą apsilankymui “Jardin Botanico Marimurtra”. Aplankėme du sodus pigiau nei tikėjomės. Prisipažinsiu, aš nesu botanikos sodų gerbėjas, todėl siekiant, kad sodai mane nustebintų, jie turi būti labai gražūs, ko deja apie šiuos du sodus pasakyti tikrai negaliu. Vienintelis dalykas, kas juose patiko, tai labai gražus vaizdas į pakrantę.. Tačiau tokiu vaizdu galima pasimėgauti ir nemokant pinigų, todėl daugiau kažko gero ir gražaus negaliu pasakyti apie šiuos sodus 😉
Antra diena: („Girona“)
Čia jau kita kalba! Šis Katalonijos miestas pralenkė visus mūsų lūkesčius. Nuostabaus grožio miestas. Gausybė lankytinų objektų, muziejų, bažnyčių, tiltų, gatvelių, kavinių ir nuostabių žmonių miestas. Neslėpsiu – labai traukė ir tai, jog čia buvo filmuotos kelios “Game of Thrones” šešto sezono serijos, bet apie viską nuo pradžių.
Gustavo Eifelio tiltas, taip, to pačio Eifelio, kuris suprojektavo ir garsųjį bokštą Paryžiaus centre. Raudonas, metalinis tiltas per Onjaro upę. Būnant ant jo, atmintyje tikrai išliks tos nuostabios spalvotos namų sienos, kurių, beje, neleidžiama perdažyti savininkams norima spalva. Toliau seka Žironos Šv. Mergelės Katedra (Catedral de Santa Maria de Gerona). Katedra pastatyta aukščiausiame miesto taške ir iki jos dar tenka kopti 86 laiptelius. Bet kam patiko “Game of Thrones”, tie laipteliai tikrai nebus kančia 🙂 Jeigu kalbant ta pačia tema – gatvelė iškart už Katedros ir “Carrer de la Cort Reial” gatvė taip pat buvo naudojamos filmavimams. Arijos Stark gerbėjai brauks ašarą šiose gatvelėse 🙂
Els Banys Arabs (Arabiškos pirtys), vertas dėmesio objektas. Šios pirtys pastatytos apie 1200m~. Spėjama, jog šis pirčių kompleksas yra pastatytas ant tikrų arabiškų pirčių liekanų ir tai yra vienintelės viešosios pirtys Ispanijoje, išlikusios nuo viduramžių.
Žydų kvartalas – siauros (vietomis net metro pločio nesiekiančios) gatvelės, prietema, vėsuma net ir karštą vasaros dieną. Tai tarsi muziejus po atviru dangumi. Labai gaila, jog nespėjome į Žydų muziejų iki uždarymo, tačiau ir pasivaikščiojimas po šį kvartalą paliko neišdildomą įspūdį. Atmosfera suteikia keistą ramybę. Keista, kaip tam tikra žmonių grupė turėjo atlaikyti tiek daug išbandymų ir vistiek išliko iki šių dienų vien tik savo uolaus tikėjimo dėka.
Trečia diena: (Castellfollit de la Roca, Rupit, Tavertet)
Lendame gylyn į žemyną ir beveik už 100 km nuo Platja d’Aro pasiekiame neįprastą miestelį – Castellfollit de la Roca. Neįprastas jis tuo, jog įsikūręs ant stačios uolos skardžio. Vaizdas kerintis. Atrodo tereikia nedidelio žemės drebėjimo ir visas miestelis nugarmėtų keliasdešimt metrų žemyn. Tiesa, nesiūlau aplankyti pačio miestelio, viduje nelabai ką gražaus pamatysite, nebent jo apačioje esantį viduramžių laikų sugriuvusį akmeninį tiltą. Bet teks ilgai ir nuobodžiai pėdinti iki skardžio apačios ir poto atgal į kalną. Visas Castellfollit de la Roca grožis atsiveria iš toli. Carrer de les Fabriques gatvėje yra tvarkinga stovėjimo aikštelė, nuo kurios ir atsiveria graži miestelio panorama.
Lendame dar giliau į žemyną ir ten randame dar vieną viduramžių kaimelį – Rupit. Daugiau nei tūkstančio metų senumo kaimelis su autentišku patekimu į senamiestį – kabančiu tiltu. Pats senamiestis labai jaukus, nedidelis. Pagrindinis objektas – Sant Miquel bažnyčia kuri čia stovi jau nuo 12 amžiaus. Rupit yra puiki vieta ilgiems, ramiems pasivaikščiojimams.
Na ir šios dienos mūsų tikslas – Tavertet. Pats Tavertet miestelis neypatingai turi ką pasiūlyti, bet prie pat jo yra Mirador de Vilanova skardis, nuo kurio atsiveria absoliučiai užburiantys vaizdai. Priekyje kalnų viršūnės kiek tik akys užmato, o apačioje Panta de Sau užtvanka. Tiesa įdomus faktas tas, jog dar 1960 metais apačioje buvo tūkstančio metų senumo kaimelis, kurį Ispanijos valdžia sugalvojo užlieti ir padaryti užtvanką su elektrine. Įdomiausia yra tai, kad to kaimelio bažnyčios bokštas tebėra išniręs iš vandens! Tas mažas baltas taškelis vandenyje ir yra tos bažnyčios bokšto viršus. Nardytojai iš viso pasaulio labai mėgsta šią vietą 😉
Ketvirta diena: („Barcelona„)
Barsa. Vienos dienos jai tikrai neužtenka. Bet mūsų tikslas ir nebuvo pamatyti visko, nes tam tikriausiai ir savaitės būtų mažai. Prieš keletą metų jau lankėmės Barselonoje keletą dienų, bet lankėmės žiemą ir prisipažinsiu – tada miestas nepaliko tokio įspūdžio. Taip, viskas buvo gražu, architektūra pasakiškai graži, didelis miestas su daug lankytinų objektų. Tačiau tada jis paliko nekokį vaizdą, nes buvo šalta, tamsu, apsiniaukę, lijo, žodžiu, oras buvo nekoks ir ta visa miesto didybė ir grožis nublanko. Tačiau apsilankęs vasarą kardinaliai pakeičiau savo nuomonę apie Barseloną. Absoliučiai kitas jausmas, kai šį miestą lankai karštą vasaros dieną. Todėl patarimas – nevažiuokite į Barseloną žiemą 😉 diena ne begalinė, o aplankyti yra ką, todėl į maršrutą įtraukėme pagrindinius miesto objektus – Gotikinis kvartalas, „La Rambla“ gatvė, garsieji “kreivi” Antonio Gaudi namai, Triumfo Arka, Barselonos Katedra na ir aišku objektas, kurio neaplankyti būnant Barselonoje tiesiog neįmanoma – Sagarada Familia. Barselonos simboliu tapusi Šv. Šeimos bažnyčia (Temple Expiatori de la Sagrada Familia) iki šiol dar nepabaigta, nors jos statybos buvo pradėtos 19 a. pabaigoje. Ši bažnyčia, galima sakyti, buvo žymiojo Antonio Gaudi gyvenimo statinys: jo statybų aikštelėje garsusis katalonų architektas praleido 14 metų. Dar įdomesnis faktas yra tai, jog ši bažnyčia 2018 metais gavo 36 milijonų eurų baudą (galite įsivaizduoti???), nes neturėjo statybos leidimo 😀 tačiau šiais metais (2019m.) buvo sutarta, jog bažnyčia šią baudą išmokės per dešimt metų ir mainais gavo statybos leidimą. Beje bauda buvo paskaičiuota nuo pat statybų pradžios.
Penkta diena: („Montserrat“ vienuolynas)
Iš tikro tai šį vienuolyną nusprendėme aplankyti jau pakeliui į oro uostą, nes skrydis buvo vėlai vakare, o automobilį dar turėjom visai dienai, todėl nusprendėme Montserrat vienuolyną pasilikti pačiai pabaigai. Sakysit, pala pala, o tai kur dar dvi dienos?? Sakėt, kad buvote savaitę, o čia tik penkta diena! O dar dvi dienos buvo tiesiogine ta žodžio prasme pravoliotos prie baseino 😀 Todėl iš tų dienų nelabai daug yra apie ką rašyti 🙂 Gerai, grįžtame prie temos – Montserrat. Seniausias Benediktų vienuolynas Ispanijoje, pastatytas šalia įspūdingo aukščio ir formų uolų, 1236 m virš jūros lygio iškilusioje kalvoje ir yra nutolęs 50 km nuo Barselonos. Tai yra aukščiausia lygumų vieta bei svarbiausias religinis centras Katalonijoje. Čia saugoma legendomis apipinta medinė Juodoji Montserato Madonos statulėlė, paskelbta visos Katalonijos globėja. Vienuolyno bibliotekoje saugoma apie ketvirtis milijono senų knygų ir rankraščių. Tikrai verta dėmesio vieta, juolab, kad visą šį grožį gali aplankyti nemokamai. Jeigu panorėsite užsikelti dar aukščiau, tuomet kainuos tik funikulierius. Nežinau kodėl, bet keistai raminanti vieta. Net ir sukiojantis aplink minioms turistų čia buvo keistai ramu. Mistinė vieta, tikrai..
Na štai ir aplankėm Kataloniją. Gražu, jauku, švaru, tvarkinga, miela, įdomu. Reziumuojant kelionę, viskas vyko sklandžiai, tvarkingai. Dėl vairavimo galiu pasakyti, kad visi važiuoja labai tvarkingai, atsakingai rodo posūkius, niekas niekur nelekia, nelenkia bereikalo, retai kas viršija greitį. Kelio ženklai aiškūs, gatvės tvarkingos, parkingai tvarkingi, vairavimo kultūra labai aukštame lygyje. Mokamos tik pagrindinės magistralės, kaina grubiai 1 euras už 10 km. Alink mūsų gyvenamą vietą lankytinų objektų dairėmės 100-150 km spinduliu, tai ką pavyko rasti įdomaus aprašiau. Gaila, jog nepavyko aplankyti Andoros, bet tą padarysiu nuosavu automobiliu, kai važiuosiu į piečiausią Europos tašką. Šiaip kainos kavinėse ir parduotuvėse mažai kuo skiriasi nuo Lietuvos, tikrai nėra brangu. Kuras irgi kainuoja panašiai kaip ir Lietuvoje. Jeigu planuojate keliauti į šį regioną ir turite kažkokių klausimų, ar reikia patarimo – parašykite, visada pasistengsiu padėti. Ačiū, kad skaitote ir iki! 😉
